Pamenat šitą? Štai kaip viskas atrodo atspausdinus.
Kategorija: Works and projects
Meškins ir jo ausys
Prieš kelis metus teko nupaišyt meškiną Skapo g. vietoj iškabos vaikiškų rūbelių parduotuvei. Na, turbūt ne vienas esat matę tą mešką, jei kas turit nuotraukų – atsiųskit prašau. Nes saviškių, dėl baisaus tingėjimo kuistis senose nuotraukose, negaliu atrast.
Taigi. Kai vasarai grįžau į Vilnių, ėjau gatve ir pamačiau meškiną… be ausų. Dažydami sieną jas užpaišė. „Reiks ateit naktį ir pripiešt” – pamaniau. „Tik prieš tai dar reikia nufotografuoti ir be ausų.”
Kažkurį rytą žingsniavau ne taip jau ir toli, Bernardinų gatve. Prieš mane ėjo vyras nešinas kibirėliu rudų dažų. Tąsyk pagalvojau, kad dažai tiktų meškai ir nuėjau savais keliais.
Ir štai po kelių dienų neskubėdama vėl aplankiau meškiną.
Mano didžiai nuostabai jis vėl turėjo ausis. Gal man pasivaideno, kad ausų nebuvo? Bet šiek tiek skiriasi tos ausys. Ir dar tas smagus užrašas ant šaligatvio. Nežinau, ar tas vyras su kibirėliu ir nupiešė ausis, ar ne, bet man patinka taip galvoti…
Šioks toks atnaujinimas – štai kokių nuotraukų radau internete 🙂
Popierinė jūra tikrai popierinė
Suomiški komiksai vaikams
Ilga istorija trumpai: Iš Australijos į Lietuvą keliavom pro Helsinkį. Oro uoste belaukdama tikrinausi paštą. Ir kaip tik gavau el. laišką, siūlantį dalyvauti vaikiško komikso konkurse, festivalyje, kuris vyks kaip tik Helsinkyje. Beveik ženklas – pamaniau. Tada nuskridom į Vilnių, ten sutikom seniai matytus šeimos narius ir draugus ir visai ne tai galvoj buvo. Ir galų gale, kai sėdau prie darbų, supratau, jog liko apie 7 dienos nupaišyt bent 10 puslapių komiksą. Nelabai tikėtina. Bet kadangi visiem apsiskelbiau, trauktis atrodė gėdinga. Nors ne dirbt norėjosi, o bėgt į saulėtą miestą, susitikt. O tuo labiau kai draugai padrąsino – komiksas per 5 dienas? Kodėl gi ne. Istorija užgimė irgi ne be jų pagalbos. Ačiū!
Gal darbo vieta ir atrodo įkvepiančiai, patogumu negalėtų pasigirt.
Nesavo kompiuterio ekranas – mažas, skaneris – senokas, popierius kaip sugertukas… Visai tai ir įtakojo tokį stilių. Visai smagu tokie netikėtumai! Paskutinę minutę dar spėjau išsiųst darbelį.
Po kurio laiko, kai jau visai nebesitikėjau, gavau žinutę, kad mano istorija laimėjo 2ą vietą! Valio! Idant festivalio metu su sese buvom Osle, ėmėm ir nukeliavom į Helsinkį. Juk juokingas atstumas palyginus su nuotoliais Australijoje.
Dramblys keliauja su manim jau daugiau nei 8 metus.
Su 1os vietos nugalėtoja Elina. Jos blog’as: http://wunderwald.sarjakuvablogit.com/
Su Reetta, irgi laimėtoja apsikeičiam autografais 🙂
Štai ir jie (autografai ir pirmos vietos istorija).
Aš ant scenos, ojoj!
Pati knyga. Piešti kates nebuvo privaloma. Bet katės valdo pasaulį, tik ne visi tai nori pripažint.
Ir mano istorija. Katės gi.
Kava ir merginos
It is always nice to see your work printed. There is always a surprise – the paper, colours, and if the image is made with the help of computer – even the size and details look new. Lately I got some stuff printed in magazines or books, so I took some time and a camera and there it is.
Espresso tales – a new magazine, you can guess – it is about coffee and stories. And I think it is very Melbournian thing. When Rebecca emailed me and asked if I could make any illustration for the new mag, I was very busy, but I had this sketch for the coffee machine. As another idea was chosen for the machine, this was laying in the drawer, oh well, in computer. So I made some adjustments and sent it to Rebecca.
And here it is – printed on a sweet matte paper. It got some rain on it sadly, but just few drops, still looks good.
After that I made this card. Soon you can get it on etsy too 🙂
This is a little bit different thing – I got in one of the biggest Lithuanian magazines „Panelė”. Nice article name – Little animals on the brush 🙂